Apie neringą

Kuršių nerija – siauras pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros.  Ši teritorija anksčiau vadinta dar ir Kopomis, Randavomis, Pajūriais, o Žemaičiuose ji daugiausia buvo žinoma kaip Užmaris. Tai trapi gamta, reikalaujanti didelio ir nuolatinio dėmesio.

Šiaurinė ir didžiausia Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos respublikai (šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto (0,8 tūkst. ha), o likusi dalis (apie 25,6 tūkst. ha)  – Neringos savivaldybei) ir yra vadinama Neringa. Kita dalis, kurioje yra Pilkopės (Morskoe), Rasytės (Rybačyj), Šarkuvos (Lesnoe) ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.

• Pietuose (ties Zelenogradsku) Kuršių nerija susijungia su Sembos pusiasaliu.
• Nerijos plotas – 180 km² , ilgis – apie 97 km.
• Paplūdimio plotis – 10–50 m.
• Plačiausia vieta yra ties Bulvikio ragu (4 km į šiaurės rytus nuo Nidos) – 3,8 km.
• Siauriausia vieta yra ties Šarkuvos gyvenviete, Karaliaučiaus srityje – 380 m.
• Nerijoje yra apie 2 km²  smėlio.
• Miškai užima 6852 ha (70 proc. sausumos).
• Ariama žemė sudaro 5 ha, ganyklos, pievos – 17 ha, vidaus vandenys – 1 ha, keliai – 232 ha, smėlynai – 2485 ha, užstatyti plotai – 152 ha, pelkės – 28 ha, sodai – 2 ha.